Smurtas šeimoje: kaip alkoholio laimės iliuzija virsta smurtu?


Alkoholis lydi dažną smurto artimoje aplinkoje atvejį. Esame linkę konfliktus „nurašyti“ svaigalams, bet ar tikrai kalti būtent jie? Ką paslepia ir ką išlaisvina alkoholis? „Svaigalai sukelia laimės iliuziją, atitolina žmogų nuo realybės, tačiau priklausomybė svaigalams dažnai panardina jį į depresiją“, - komentuoja su priklausomais žmonėmis dirbanti Tatjana Ščiurina.


Priemonė ar kaltininkas?

Neretai alkoholizmo problema yra sprendžiama pavėluotai, nes žmogus agresyvus, problematiškas – tik išgėręs. Kadangi blaivus vėl tampa sąmoningas, rūpestingas ir nekelia rūpesčių – viliamasi, kad svaiginsis mažiau ir problema išsispręs. Tatjana Ščiurina svarsto, kad retais atvejais, taip ir nutinka, tačiau dažniausiai retas, „kultūringas“ alkoholio vartojimas virsta vis dažnesniu, o problemos tik gilėja. „Į klausimą, kas kaltas – alkoholis ar žmogus, atsakyčiau – būna visaip. Tikrai yra atvejų, kai eliminavus alkoholį, gyvenimas pakankamai greitai susitvarko. Jei žmogus suvokia, kad problema buvo tik alkoholis. Vis dėlto, dažniausiai alkoholis yra priemonė išlaisvini savo ego, skausmus, nepasitenkinimus ar nepilnavertiškumą. Taigi tik išsprendus tas tikrąsias problemas – realybėje, o ne alkoholio sukurtame iliuzijų pasaulyje, galima išspręsti ir pačią alkoholio problemą“, – pasakoja specialistė.
Alkoholis atveria įvairių ilgai slėptų žaizdų, lūkesčių ar vaikystės traumų. „Gali būti, kad gal vaikystėje buvo toks pavyzdys, norėta nuo jo pabėgti – bet ne visada pavyksta. Būna atvejų, kai tėvai girtuokliavo, žmogus gal ir norėtų gyventi kitaip, bet tiesiog nemoka – nematė kito pavyzdžio. Galiausiai, ilgainiui ir šeimoje atsiranda daug skaudulių – žmonės nekalba, negirdi vieni kitų, taip susikaupia nuoskaudų, kurios didėja didėja, žmogus blaivus to nesako, nes įprasta tylėti, o išgėręs išdrįsta, tik ne visada mums priimtinom formom“, – komentuoja Tatjana.
Draugų rate apsvaigęs žmogus drąsesnis – gali pasirodyti taip, kaip, mano, kad norėtų blaivus. Atsiradus „scenai“, draugams, išgėręs žmogus pasijunta svarbus, klausomas, įdomus – socialinis aspektas irgi jį skatina. „Bet ilgainiui toks „aktorius“ ima gerti ir namuose vienas – patogu, nereik niekur eiti, pareiti. O „scena“ tada tampa namai – artima aplinka. Gal čia ne visiems taip smagu, čia yra ir bėdų, spręstinų reikalų. Apsvaigus nėra kantrybės jų spręsti, taigi norima greitai ir lengvai. Vaikas neklauso – lengviau šaukti, suduoti, žmona ar vyras – irgi panašiai. Turime suvokti, kad tas žmogus jau gyvena kitame pasaulyje – kitoje realybėje, jam viskas atrodo visai kitaip nei mums, nes jo nervų sistemą ardo alkoholis“, - kaip nuo alkoholio laimės iliuzijos atkeliaujama iki smurto pasakojo T.Ščiurina.

„Laimės“ priklausomybė

Mes visi savotiškai ieškome laimės, bet važinėti dviračiu, keliauti, tobulintis, mokytis ar užsiimti kita veikla reikalauja nemažai pastangų. „Ta laimė tada, aišku, „užtarnauta“, bet tas žmogus, apie kurį mes kalbame, dažnai iš tiesų nėra laimingas. Alkoholis sukelia laimės iliuzija ir jis jai pasiduoda. Tai lengvas ir greitas kelias į neva laimę, bėda ta, kad jis sukelia PRIKLAUSOMYBĘ. Kuo toliau, tuo realybėje laimės atrodo mažiau, o ilgainiui tai tampa ir fizine priklausomybe. Tada žmogus keliauja depresijos link, nes negavęs alkoholio – piktas, suirzęs, prasta jaučiasi, niekas jo nesupranta, visi tik kaltina. Taip jis įsisuka į užburtą ratą, kur be alkoholio jau neranda pasitenkinimo“, - kalbėjo psichologė.
T. Ščiurina atkreipė dėmesį, kad daugelis iš mūsų net nesuvokia jau turintys priklausomybę nuo alkoholio. „Kultūringas“ gėrimas kiekvieną penktadienį ar savaitgalį jau žmogų įtraukia į užburtą ratą, nes alkoholio liekanos mūsų smegenyse tūno 14-30 parų. Pakėlus kelias vyno taures – 14, išgėrus daugiau – iki 30 parų. Taigi, jei žmogus išgeria kiekvieną savaitgalį, anot psichologės, nervų ląstelių ardymo procesas tiesiog nenutrūksta, o ilgainiui ima ryškėti ir to pasekmės.

Būtina kalbėti

Su priklausomybę turinčiais žmonėmis dirbanti Tatjana teigia, kad alkoholizmo, o tuo pačiu ir smurto, kurį lydi alkoholis, sprendimas prasideda tik nuo prisipažinimo. Priklausomybę turintis žmogus turi suvokti, kad jam reikia pagalbos ir norėti keisti gyvenimą. Pasitaiko atvejų, kai žmogus suvokia pats, kad priėjo liepto galą, bet dažniausiai akistatą su savimi paskatina specialistas. Artimieji, anot Tatjanos, retai kada gali išspręsti problemas dėl kelių priežasčių – išgerti mėgstančiam žmogui šeimos narių žodis – ne autoritetas, todėl žvilgsnis, žodis „iš šalies“ būna kur kas svaresnis, o galiausiai – šeimos nariams, gyvenantiems su nuolat girtaujančiu, smurtaujančiu artimuoju dažnai ir patiems reikia pagalbos, pokalbio su specialistu.
Paklausta, kokius metodus naudoja mėgindama žmogų sugrąžinti į blaivų gyvenimą, Tatjana atsako paprastai – klausausi. „Visada alkoholis slepia kažkokias gilesnes problemas – nemeilę, nepilnavertiškumą, nuoskaudas ar kitus dalykus. Kalbėtis, klausytis ir – svarbiausia – išgirsti, ką sako žmogus. Atsakymo paieškos ne visada būna greitos, tai gali užtrukti net ne vienerius metus, bet atradęs atsakymus žmogus išmoksta gyventi. Yra tokių žmonių, su kuriais mes susiskambiname jau ilgą laiką kone kasdien – trumpai pasikalbame, kaip jiems sekėsi, kaip praėjo diena, analizuojam ją – juk kartais jų tikslas yra tiesiog blaiviai išgyventi dieną ir mes visada ta diena pasidžiaugiame“, - kalbėjo Tatjana.
Kitas etapas, pasak specialistės – išmokti ieškoti blaivios laimės. „Jie dažnai būna įpratę greitai pasiekti laimę, o čia reik padirbėti. Bet galiu pasakyti, kad jiems puikiai pavyksta, jie suvokia, kad tokia laimė ilgiau trunka, ji nėra momentinė ir ji yra kur kas vertingesnė“, – tikino Tatjana.
Vienu sunkiausiu etapų, judant blaivaus gyvenimo link, Tatjana įvardina sąžinės graužatį. Grįžęs į realų gyvenimą žmogus puikiai suvokia, kiek pridarė žalos, kaip skaudino artimuosius. „Ir čia mūsų laukia pagrindinė pamoka – mokėti atleisti. Turime išmokti atleisti tiek sau, tiek kitiems. Žmogus turi mąstyti, svarstyti, vertinti, suvokti, kad galėtų judėti į priekį ir gyventi toliau. Aš visada jiems sakau, kad geriau suvokti ir jau šiandien pradėti keisti tai, ką dar gali, nei tęsti tą kančią. Bet svarbiausia – atleisti sau“, - pabrėžė psichologė, pridurdama, kad nuo priklausomybių kenčiančioms šeimoms, artimiesiems nereikėtų delsti kreiptis į specialistus, nes viešumas dažnai yra pirmas žingsnis sprendimo link.

​Straipsnis parengtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamą projektą „Išmokime gyventi be smurto“ Nr. SAAPP/B01193