MES ŽINIASKLAIDOJE
2014-08-15, delfi.lt, komentaras Tėvai pasiruoškite: puponautai grįžta
Mažamečius auginantiems tėvams reikėtų pasikaustyti geležine kantrybe: prekybos centrai vėl paruošė naujas akcijas, kuriomis pasinaudojus, vaikai galės rinkti mažų figūrėlių kolekcijas.
Psichologė Lina Gervinskaitė-Paulaitienė pataria tėvams dėl puponautų ar kitų panašių akcijų su vaikais susitarti dar prieš jiems parduotuvėje pamačius žaisliukus. Pasak jos, vaikai itin mėgsta kolekcionuoti, o prekybos centrai tai žino.
Mažamečius auginantiems tėvams reikėtų pasikaustyti geležine kantrybe: prekybos centrai vėl paruošė naujas akcijas, kuriomis pasinaudojus, vaikai galės rinkti mažų figūrėlių kolekcijas.
Psichologė Lina Gervinskaitė-Paulaitienė pataria tėvams dėl puponautų ar kitų panašių akcijų su vaikais susitarti dar prieš jiems parduotuvėje pamačius žaisliukus. Pasak jos, vaikai itin mėgsta kolekcionuoti, o prekybos centrai tai žino.
2014-07-13, karjerairsveikata.lt, interviu Kada konkurencija tarp darbuotojų peržengia ribas?
Situacija, kai keli darbuotojai susibičiuliauja, padeda vienas kitam, tačiau su kitais komandos nariais nesidalija būtina informacija, netgi kliudo jiems dirbti, nes nori atrodyti pranašesni, daugiau uždirbti ir dėl to nesidrovi lipti per galvas, tikrai žinoma daugeliui. Ar visada konkuruoti yra blogai? Kodėl ir kada konkurencija tampa nesveika?
Kalbamės su viešosios įstaigos „GEBU“ psichologe Lina Gervinskaite-Paulaitiene.
Situacija, kai keli darbuotojai susibičiuliauja, padeda vienas kitam, tačiau su kitais komandos nariais nesidalija būtina informacija, netgi kliudo jiems dirbti, nes nori atrodyti pranašesni, daugiau uždirbti ir dėl to nesidrovi lipti per galvas, tikrai žinoma daugeliui. Ar visada konkuruoti yra blogai? Kodėl ir kada konkurencija tampa nesveika?
Kalbamės su viešosios įstaigos „GEBU“ psichologe Lina Gervinskaite-Paulaitiene.
2014-01-22, balticworlds.com, komentaras Children Left Behind: a Growing Problem in EU
It is difficult to know the exact numbers involved, but estimates suggest that approximately 500,000 children are left behind in EU countries, that is, 500,000 have at least one parent abroad. Most of them are in Poland and Romania — a result of the size of these countries. But as a percentage of the population, the problem is greater in Lithuania and Latvia. There might also be a considerable number of cases in Estonia and Bulgaria, but the numbers are not known.
“Our message is: moving abroad and leaving children with relatives or friends doesn’t have to be dramatic, it is part of our society today, it will continue to happen. But when doing so, people have to prepare themselves and their kids for this change.”
It is difficult to know the exact numbers involved, but estimates suggest that approximately 500,000 children are left behind in EU countries, that is, 500,000 have at least one parent abroad. Most of them are in Poland and Romania — a result of the size of these countries. But as a percentage of the population, the problem is greater in Lithuania and Latvia. There might also be a considerable number of cases in Estonia and Bulgaria, but the numbers are not known.
“Our message is: moving abroad and leaving children with relatives or friends doesn’t have to be dramatic, it is part of our society today, it will continue to happen. But when doing so, people have to prepare themselves and their kids for this change.”
2013-12-15, Delfi.lt, komentaras Kaip vaikų silpnybių sąskaita uždirbami milijonai
Kai prekybos centre vaikas įsikimba į naują žaislinį ponį, į pirkinių krepšį įmeta kokį niekutį su baltos katytės atvaizdu ar tiesia rankas į gėrimą, pažymėtą piktų paukščių logotipu, pabandykit įsivaizduoti, kaip iš savo kišenės padedate milžiniškai pramonei susikrauti milijardus. Vaikai kopijuoja ir mėgdžioja kitų elgesį. Jeigu nori būti priimtas „į gaują“, neišvengiamai turi turėti tam tikrų daiktų. Psichologė Lina Gervinskaitė – Paulaitienė tvirtina, kad toks vaikų elgesys yra natūralus raidos etapas. „Tačiau kitas klausimas – kokiais būdais vaikas nori būti pripažintas ir priimtas į draugiją. Kai buvo mažiau daiktų, mažiau prekės ženklų, vaikai ir paaugliai šį klausimą sprendė vienaip, o dabar, kai prieinama praktiškai viskas, jiems reikia konkrečių atributų. Iš dalies tai suprantama, bet kai vaikų norai tampa sunkiai kontroliuojami ir kerta per šeimos biudžetą, to nebegalima laikyti normaliu reiškiniu.“ - sako psichologė.
Kai prekybos centre vaikas įsikimba į naują žaislinį ponį, į pirkinių krepšį įmeta kokį niekutį su baltos katytės atvaizdu ar tiesia rankas į gėrimą, pažymėtą piktų paukščių logotipu, pabandykit įsivaizduoti, kaip iš savo kišenės padedate milžiniškai pramonei susikrauti milijardus. Vaikai kopijuoja ir mėgdžioja kitų elgesį. Jeigu nori būti priimtas „į gaują“, neišvengiamai turi turėti tam tikrų daiktų. Psichologė Lina Gervinskaitė – Paulaitienė tvirtina, kad toks vaikų elgesys yra natūralus raidos etapas. „Tačiau kitas klausimas – kokiais būdais vaikas nori būti pripažintas ir priimtas į draugiją. Kai buvo mažiau daiktų, mažiau prekės ženklų, vaikai ir paaugliai šį klausimą sprendė vienaip, o dabar, kai prieinama praktiškai viskas, jiems reikia konkrečių atributų. Iš dalies tai suprantama, bet kai vaikų norai tampa sunkiai kontroliuojami ir kerta per šeimos biudžetą, to nebegalima laikyti normaliu reiškiniu.“ - sako psichologė.
2013-09-16, 15min.lt, pranešimas spaudai Jaunimo mobilumas – naujas iššūkis visuomenei?
Ketvirtadienį Vilniuje vyko viešosios įstaigos „GEBU“ organizuota atviros erdvės diskusija „Įgalinantis bendradarbiavimas migracijos kontekste“, kurioje dalyvavo psichologai, vaikų teisių apsaugos specialistai, formaliojo ir neformaliojo ugdymo įstaigų darbuotojai, jaunimo ir kitų nevyriausybinių organizacijų atstovai.
Ketvirtadienį Vilniuje vyko viešosios įstaigos „GEBU“ organizuota atviros erdvės diskusija „Įgalinantis bendradarbiavimas migracijos kontekste“, kurioje dalyvavo psichologai, vaikų teisių apsaugos specialistai, formaliojo ir neformaliojo ugdymo įstaigų darbuotojai, jaunimo ir kitų nevyriausybinių organizacijų atstovai.
2013-09-05, Bernardinai.lt, pranešimas spaudai Psichologinės pagalbos centras padės migracijos paliestoms šeimoms
Rugsėjo pradžioje veiklą pradeda psichologinės pagalbos centras, kurio steigėjos - VšĮ „Gebu“ psichologės, parengusios psichologines konsultacines – ugdymo programas vaikams, tėvams ir globėjams.
Rugsėjo pradžioje veiklą pradeda psichologinės pagalbos centras, kurio steigėjos - VšĮ „Gebu“ psichologės, parengusios psichologines konsultacines – ugdymo programas vaikams, tėvams ir globėjams.
2013-01-03, Bernardinai.lt, straipsnis apie šokio ir judesio terapiją Gyvenimą keičiantis šokis
Šokio terapija – tai mokymasis priimti visą savo patyrimą ir visas savo asmenybės puses, visas mintis, visus jausmus, būti sąžiningiems patiems sau. Apie šokio ir judesio terapiją psichologė Inga Truskauskaitė-Kunevičienė.
Šokio terapija – tai mokymasis priimti visą savo patyrimą ir visas savo asmenybės puses, visas mintis, visus jausmus, būti sąžiningiems patiems sau. Apie šokio ir judesio terapiją psichologė Inga Truskauskaitė-Kunevičienė.
2012-11-24, ve.lt, psichologės komentaras: Emigracija: atsivėrusios galimybės ar neužsiveriančios žaizdos?
Psichologė L. Gervinskaitė teigia, jog jeigu žmogus prieš emigruodamas daug keliavo ar net yra pagyvenęs skirtingose valstybėse, atviras patirčiai, apsiprasti naujoje šalyje gali būti lengviau. Vis dėlto tam tikras svetimumo, sutrikimo, nesaugumo jausmas yra natūralus.
Psichologė L. Gervinskaitė teigia, jog jeigu žmogus prieš emigruodamas daug keliavo ar net yra pagyvenęs skirtingose valstybėse, atviras patirčiai, apsiprasti naujoje šalyje gali būti lengviau. Vis dėlto tam tikras svetimumo, sutrikimo, nesaugumo jausmas yra natūralus.
2012-11-17, Grynas.lt, psichologės komentaras: Kodėl žiaurios gyvūnų žudynės įvyksta Lietuvos kaime, o ne mieste?
Kodėl naminiams gyvūnams ypač kaimo vietovėse tenka kęsti žmonių agresijos protrūkius? Ir ar tai reiškia, kad kita tokios agresijos auka galėtų tapti kitas žmogus? GRYNAS.lt apie smurtą prieš gyvūnus kalbasi su psichologe Lina Gervinskaite.
Kodėl naminiams gyvūnams ypač kaimo vietovėse tenka kęsti žmonių agresijos protrūkius? Ir ar tai reiškia, kad kita tokios agresijos auka galėtų tapti kitas žmogus? GRYNAS.lt apie smurtą prieš gyvūnus kalbasi su psichologe Lina Gervinskaite.
2012-09-16, Delfi.lt, psichologės komentaras: Pyktis - neišvengiama būtinybė, padedanti mums išlikti
Pyktis – tai savotiška gynybinė reakcija. Jos intensyvumas gali būti labai skirtingas: nuo mažo susierzinimo iki priepuolio. Daugelis iš gyvenimo patirties supranta, kai kitas žmogus pyksta: tai išduoda kūno kalba, fiziologinės reakcijos. Apie pyktį pasakoja psichologė Lina Gervinskaitė.
Pyktis – tai savotiška gynybinė reakcija. Jos intensyvumas gali būti labai skirtingas: nuo mažo susierzinimo iki priepuolio. Daugelis iš gyvenimo patirties supranta, kai kitas žmogus pyksta: tai išduoda kūno kalba, fiziologinės reakcijos. Apie pyktį pasakoja psichologė Lina Gervinskaitė.
2012-08-10, Delfi.lt, psichologės komentaras: Automobilį į dviratį iškeitęs valdininkas vis dar sulaukia kreivų šypsnių
Kaip teigia L. Gervinskaitė, važiavimas dviračiu žmogaus emocinę būklę veikia teigiamai. Smegenys ima gaminti serotoniną – „geros nuotaikos hormoną“. Į darbą dviračiu atmynęs žmogus esą jaučiasi kur kas geriau už kolegą, darbovietę pasiekusį automobiliu.
Kaip teigia L. Gervinskaitė, važiavimas dviračiu žmogaus emocinę būklę veikia teigiamai. Smegenys ima gaminti serotoniną – „geros nuotaikos hormoną“. Į darbą dviračiu atmynęs žmogus esą jaučiasi kur kas geriau už kolegą, darbovietę pasiekusį automobiliu.
2012-05-29, Delfi.lt, straipsnis: Atostogauti gena nuovargis ir rutina
Psichologė Lina Gervinskaitė teigia, kad atostogos yra būtinos visiems, nes ilgai neatostogaujant prastėja tiek darbo, tiek gyvenimo kokybė. Psichologė perspėja, kad į pervargimo, išsekimo ir rizikos grupę patenka įvairiausių specialybių žmonės
Psichologė Lina Gervinskaitė teigia, kad atostogos yra būtinos visiems, nes ilgai neatostogaujant prastėja tiek darbo, tiek gyvenimo kokybė. Psichologė perspėja, kad į pervargimo, išsekimo ir rizikos grupę patenka įvairiausių specialybių žmonės
2012-05-04, Delfi.lt, psichologės komentaras: Dukrą susigrąžinusi mama: tėvai privalo rūpintis savo vaikais
Viešosios įstaigos ,,Gebu“ psichologės Linos Gervinskaitės žodžiais tariant, vaikų globos namai tėvų ir vaiko santykiuose palieka žymę, todėl norint atkurti bendravimą, tam reikia skirti daug laiko ir pastangų.
Viešosios įstaigos ,,Gebu“ psichologės Linos Gervinskaitės žodžiais tariant, vaikų globos namai tėvų ir vaiko santykiuose palieka žymę, todėl norint atkurti bendravimą, tam reikia skirti daug laiko ir pastangų.
2012-04-11, Delfi.lt, psichologės komentaras: Apklausa: emigruodamos moterys vaikus pasiimtų kartu, vyrai paliktų Lietuvoje
Dauguma Lietuvos gyventojų įsitikinę, kad uždarbiauti į užsienį vykstantys žmonės neturėtų palikti savo vaikų. Kaip parodė apklausa, kurią DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“, taip mano 62,8 proc. respondentų. 22 proc. įsitikinę, kad juos galima palikti, jei Lietuvoje lieka patikimi žmonės, galėsiantys jais pasirūpinti, o beveik 8 proc. teigia, kad vaikams bet kuriuo atveju geriau likti Lietuvoje. Visgi psichologai palaiko daugumos nuomonę.
Dauguma Lietuvos gyventojų įsitikinę, kad uždarbiauti į užsienį vykstantys žmonės neturėtų palikti savo vaikų. Kaip parodė apklausa, kurią DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“, taip mano 62,8 proc. respondentų. 22 proc. įsitikinę, kad juos galima palikti, jei Lietuvoje lieka patikimi žmonės, galėsiantys jais pasirūpinti, o beveik 8 proc. teigia, kad vaikams bet kuriuo atveju geriau likti Lietuvoje. Visgi psichologai palaiko daugumos nuomonę.
2012-02-24, Alfa.lt, interviu: Pozityvių teiginių kartojimas gali duoti priešingų rezultatų
Vienas iš bruožų, atskiriančių optimistus nuo pesimistų – santykis su savimi. Pesimistai su savimi elgiasi blogai, tarsi kritiškas, ciniškas žmogus. Pesimistai sau sako: „Tau nepavyko“, „Tu kvailas“, „Tau nesiseks“, „Tau negali pasisekti“, „Tu nesugebėsi“. Toks pat jų požiūris į kitus, gyvenimą, ateitį – „viskas blogai“, „nieko gero“, „bukas egzistavimas“. Taip teigia „Gebu“ psichologė Goda Kaniušonytė.
Vienas iš bruožų, atskiriančių optimistus nuo pesimistų – santykis su savimi. Pesimistai su savimi elgiasi blogai, tarsi kritiškas, ciniškas žmogus. Pesimistai sau sako: „Tau nepavyko“, „Tu kvailas“, „Tau nesiseks“, „Tau negali pasisekti“, „Tu nesugebėsi“. Toks pat jų požiūris į kitus, gyvenimą, ateitį – „viskas blogai“, „nieko gero“, „bukas egzistavimas“. Taip teigia „Gebu“ psichologė Goda Kaniušonytė.
2012-02-22, Alfa.lt, interviu: Optimistai – atsparesni infekcinėms ir lėtinėms ligoms
Tikriausiai niekam nekyla abejonės, kad mūsų mintys, jausmai ir elgesys yra labai glaudžiai susiję. Tai, kaip mes mąstome, daro įtaką tam, kaip mes jaučiamės ir, be abejo, elgiamės. Kaip veikia tas valingas minčių valdymas, keitimas – dar vadinamas savitaiga? Šio klausimo pasiteiravome „Gebu“ psichologės Godos Kaniušonytės.
Tikriausiai niekam nekyla abejonės, kad mūsų mintys, jausmai ir elgesys yra labai glaudžiai susiję. Tai, kaip mes mąstome, daro įtaką tam, kaip mes jaučiamės ir, be abejo, elgiamės. Kaip veikia tas valingas minčių valdymas, keitimas – dar vadinamas savitaiga? Šio klausimo pasiteiravome „Gebu“ psichologės Godos Kaniušonytės.
2012-02-11, Alfa.lt, interviu: Kaip padėti droviam vaikui
Ruošiatės leisti vaiką į mokyklą, tačiau nerimaujate, kaip jis pritaps naujų vaikų kompanijoje, nes jis itin drovus? Jūsų šešiametis drąsiai jaučiasi tarp namiškių, tačiau tuoj pat užsidaro savyje ir slepiasi už mamos sijono vos į kambarį įžengus svetimam žmogui? Kur riba – kada drovumas yra normalus reiškinys, o kada jau vertėtų sunerimti?
Ruošiatės leisti vaiką į mokyklą, tačiau nerimaujate, kaip jis pritaps naujų vaikų kompanijoje, nes jis itin drovus? Jūsų šešiametis drąsiai jaučiasi tarp namiškių, tačiau tuoj pat užsidaro savyje ir slepiasi už mamos sijono vos į kambarį įžengus svetimam žmogui? Kur riba – kada drovumas yra normalus reiškinys, o kada jau vertėtų sunerimti?
2012-02-10, Alfa.lt, interviu: Kaip laiku sustabdyti vaiko agresiją?
Specialistai įspėja, kad vaikų agresijos tema vis dar diskutuojama nepakankamai. Pripažinkime, kad neretai pagrindinis animacinių filmukų herojus nebaudžiamas dėl savo agresyvaus ar pašaipaus elgesio ir beveik niekuomet nepralaimi. Kokią įtaką šie vaizdai turi mažiesiems žiūrovams?
Specialistai įspėja, kad vaikų agresijos tema vis dar diskutuojama nepakankamai. Pripažinkime, kad neretai pagrindinis animacinių filmukų herojus nebaudžiamas dėl savo agresyvaus ar pašaipaus elgesio ir beveik niekuomet nepralaimi. Kokią įtaką šie vaizdai turi mažiesiems žiūrovams?
2012-02-08, Alfa.lt, interviu: Psichologė: hiperaktyvumas yra ne vaiko kaltė
Sunku įvardyti priežastis, dėl ko vaikai būna hiperaktyvūs, tačiau būtina atkreipti dėmesį į tai, jog hiperaktyvumo mastai didėja. Hiperaktyvumas dažniau pasireiškia berniukams (5-8 proc.), nei mergaitėms (apie 1 proc.). Jei vaikas nenustygsta vietoje, yra judrus, plepus, jam sunku susikaupti, ar jau galime jį laikyti hiperaktyviu? O išgirdus teigiamą specialistų atsakymą, ar verta sunerimti?
Sunku įvardyti priežastis, dėl ko vaikai būna hiperaktyvūs, tačiau būtina atkreipti dėmesį į tai, jog hiperaktyvumo mastai didėja. Hiperaktyvumas dažniau pasireiškia berniukams (5-8 proc.), nei mergaitėms (apie 1 proc.). Jei vaikas nenustygsta vietoje, yra judrus, plepus, jam sunku susikaupti, ar jau galime jį laikyti hiperaktyviu? O išgirdus teigiamą specialistų atsakymą, ar verta sunerimti?
2012-02-07, Alfa.lt, interviu: Specialistė: autistas gali sukurti šeimą ir siekti karjeros
Autisto auginimas – iššūkis kiekvienai šeimai, dažnai lydimas pačių prieštaringiausių jausmų. Tikslios autizmo priežastys nežinomos, tačiau pabrėžtina, kad priešingai, nei anksčiau buvo manyta, autizmas gali būti gydomas. Parinkus tinkamiausią gydymo būdą konkrečiam vaikui, rezultatai gali būti itin džiuginantys.
Autisto auginimas – iššūkis kiekvienai šeimai, dažnai lydimas pačių prieštaringiausių jausmų. Tikslios autizmo priežastys nežinomos, tačiau pabrėžtina, kad priešingai, nei anksčiau buvo manyta, autizmas gali būti gydomas. Parinkus tinkamiausią gydymo būdą konkrečiam vaikui, rezultatai gali būti itin džiuginantys.
2011-12-21, Delfi.lt, staipsnis: Migracija skaldo šeimą
Emigracijai įtakos turi ekonominis sunkmetis ir nepasitenkinimas gyvenimu. Išvykus vienam šeimos nariui, pasikeičia šeimos gyvenimas. Statistika skelbia, kad išsiskiria apie 15 proc. tokių šeimų, o didelių emocinių problemų patiria ketvirtadalis vaikų, kurių tėvai išvykę.
Emigracijai įtakos turi ekonominis sunkmetis ir nepasitenkinimas gyvenimu. Išvykus vienam šeimos nariui, pasikeičia šeimos gyvenimas. Statistika skelbia, kad išsiskiria apie 15 proc. tokių šeimų, o didelių emocinių problemų patiria ketvirtadalis vaikų, kurių tėvai išvykę.
2011-12-18, GRYNAS.lt, interviu: Ar juokas būdingas tik žmonėms?
Liaudies išmintis byloja, kad juokas – geriausias vaistas. Kai išgirstame juokingą dalyką ateina labai įdomus jausmas ir mes norime pradėti spazmiškai leisti tuos ritmingus garsus vadinamais juoku. GRYNAS.lt apie juoką kalbėjosi su VŠĮ „Gebu“ psichologe Lina Gervinskaite.
Liaudies išmintis byloja, kad juokas – geriausias vaistas. Kai išgirstame juokingą dalyką ateina labai įdomus jausmas ir mes norime pradėti spazmiškai leisti tuos ritmingus garsus vadinamais juoku. GRYNAS.lt apie juoką kalbėjosi su VŠĮ „Gebu“ psichologe Lina Gervinskaite.
2011-12-18, Alfa.lt, interviu: Moteris, pasirinkusi abortą, verta pasmerkimo?
Dirbtinis nėštumo nutraukimas – neabejotinai itin jautri tema. Diskusijos apie abortą, susilaukia daugybės įvairiausių argumentų „už“ ir „prieš“. Apie ką psichologai patartų pagalvoti atėjusiai pasikonsultuoti nėščiai moteriai, svarstančiai aborto galimybę?
Dirbtinis nėštumo nutraukimas – neabejotinai itin jautri tema. Diskusijos apie abortą, susilaukia daugybės įvairiausių argumentų „už“ ir „prieš“. Apie ką psichologai patartų pagalvoti atėjusiai pasikonsultuoti nėščiai moteriai, svarstančiai aborto galimybę?
2011-12-03, Alfa.lt, interviu: Kaip jaučiasi moteris, išgyvenusi abortą?
Kaltė, skausmas, neigimas, pyktis, sąžinės graužatis. Tai tik keli jausmai, kuriuos išgyvena moteris, susidūrusi su pasirinkimu – nutraukti nėštumą. Kokios psichologinės aborto pasekmės?
Kaltė, skausmas, neigimas, pyktis, sąžinės graužatis. Tai tik keli jausmai, kuriuos išgyvena moteris, susidūrusi su pasirinkimu – nutraukti nėštumą. Kokios psichologinės aborto pasekmės?
2011-11-10, Alfa.lt, interviu: Kaip elgtis su pavydžiu mylimuoju?
Kiekvienas esame susidūrę su viena ar kita pavydo forma. Kas yra pavydas – santykius griaunanti ar sustiprinanti jėga? Kas atsitinka, kad du vienas kitą mylinčius žmones išskiria pavydo jausmas, kuris didesniu ar mažesniu mastu visada lydi meilę.
Kiekvienas esame susidūrę su viena ar kita pavydo forma. Kas yra pavydas – santykius griaunanti ar sustiprinanti jėga? Kas atsitinka, kad du vienas kitą mylinčius žmones išskiria pavydo jausmas, kuris didesniu ar mažesniu mastu visada lydi meilę.
2011-10-26, TV3 televizija, pokalbių laida: Ką manai apie emigracijos išskirtas šeimas? Ko trūksta moterims, kurių vyrai uždarbiauja užsienyje?
2011-10-18, Alfa.lt, interviu: Emigrantų vaikams svarbiausia – pinigai?
Psichologai įspėja, kad, emigracijai vilnijant per šalį, ypatingu dėmesiu reikia apgaubti „paliktus vaikus“. Pasigirsta specialistų nuomonių, kad tėvų laikiną netekimą vaikai išgyvena taip pat skaudžiai kaip skyrybas. Ką apie savo tėvus, išvykusius svetur „tik šiek tiek užsidirbti pinigėlių“, galvoja patys vaikai? Kaip jie jaučiasi ir kokių pasekmių tai turi jų asmenybėms?
Psichologai įspėja, kad, emigracijai vilnijant per šalį, ypatingu dėmesiu reikia apgaubti „paliktus vaikus“. Pasigirsta specialistų nuomonių, kad tėvų laikiną netekimą vaikai išgyvena taip pat skaudžiai kaip skyrybas. Ką apie savo tėvus, išvykusius svetur „tik šiek tiek užsidirbti pinigėlių“, galvoja patys vaikai? Kaip jie jaučiasi ir kokių pasekmių tai turi jų asmenybėms?
2011-10-14, Alfa.lt, interviu: Kokių klaidų daro šiuolaikiniai emigrantai?
Emigracijai įgaunant didžiulį pagreitį, šalį paliekantiems žmonėms praverstų ne tik aiškus planas, bet ir kvalifikuotos specialistų konsultacijos. Kokių klaidų nedaryti paliekant šeimą tėvynėje, kaip išlaikyti santykius ir kaip lengviau adaptuotis svečioje šalyje?
Emigracijai įgaunant didžiulį pagreitį, šalį paliekantiems žmonėms praverstų ne tik aiškus planas, bet ir kvalifikuotos specialistų konsultacijos. Kokių klaidų nedaryti paliekant šeimą tėvynėje, kaip išlaikyti santykius ir kaip lengviau adaptuotis svečioje šalyje?
2011-10-07, Alfa.lt, interviu: Kas gali padėti išlaikyti poros santykius per atstumą?
Žmonių migracijos fenomenas nieko nestebina. Šalį užplūdus neregėtai emigracijos bangai, daugybė specialistų nagrinėja šio visuotinio reiškinio priežastis, būdus, kaip su juo kovoti. Tačiau vis dar mažai dėmesio skiriama tam, kokie pėdsakai paliekami emigrantų ir jų laukiančiųjų artimųjų galvose. Ar sotesnis duonos kąsnis vertas išsiskyrimo su artimaisiais širdgėlos?
Žmonių migracijos fenomenas nieko nestebina. Šalį užplūdus neregėtai emigracijos bangai, daugybė specialistų nagrinėja šio visuotinio reiškinio priežastis, būdus, kaip su juo kovoti. Tačiau vis dar mažai dėmesio skiriama tam, kokie pėdsakai paliekami emigrantų ir jų laukiančiųjų artimųjų galvose. Ar sotesnis duonos kąsnis vertas išsiskyrimo su artimaisiais širdgėlos?
2011-06-01, Bernardinai.lt, video interviu: Inga Truskauskaitė. Tėvų išvykimas: svarbiausia išsaugoti šeimos vienovę
Kiekvienam iš mūsų svarbus žinojimas, kad šalia visuomet yra žmogus, kuris gali apgaubti savo rūpesčiu, meile ir šiluma. Vis tik tėvams nusprendus emigruoti į svečią šalį, tai dažnai būna pamirštama. Žinoma, tėvai išvyksta tikėdamiesi, kad tai padės užtikrinti šeimos gerovę. Tačiau svarbu rimtai susimąstyti, kaip toks sprendimas gali pakeisti vaiko ir pačių tėvų gyvenimą.
Išsiskyrimas su mylimu asmeniu – tai vienas didžiausių streso ir nerimo šaltinių žmogaus gyvenime. Tėvų išvykimas vaikui yra traumuojanti patirtis, galinti sukelti įvairių psichologinių problemų, kurios priklauso nuo vaiko amžiaus.
Kviečiame pasižiūrėti pokalbį su psichologe Inga Truskauskaite apie tai, ką svarbu žinoti išvykstantiems arba dar tik žadantiems išvykti tėvams. Psichologė supažindins su galimais sunkumais ir papasakos, ką galima būtų padaryti, kad kelionėje į užsienį nepasimestų svarbiausia – vaiko ir visos šeimos laimė ir vienovė.
Kiekvienam iš mūsų svarbus žinojimas, kad šalia visuomet yra žmogus, kuris gali apgaubti savo rūpesčiu, meile ir šiluma. Vis tik tėvams nusprendus emigruoti į svečią šalį, tai dažnai būna pamirštama. Žinoma, tėvai išvyksta tikėdamiesi, kad tai padės užtikrinti šeimos gerovę. Tačiau svarbu rimtai susimąstyti, kaip toks sprendimas gali pakeisti vaiko ir pačių tėvų gyvenimą.
Išsiskyrimas su mylimu asmeniu – tai vienas didžiausių streso ir nerimo šaltinių žmogaus gyvenime. Tėvų išvykimas vaikui yra traumuojanti patirtis, galinti sukelti įvairių psichologinių problemų, kurios priklauso nuo vaiko amžiaus.
Kviečiame pasižiūrėti pokalbį su psichologe Inga Truskauskaite apie tai, ką svarbu žinoti išvykstantiems arba dar tik žadantiems išvykti tėvams. Psichologė supažindins su galimais sunkumais ir papasakos, ką galima būtų padaryti, kad kelionėje į užsienį nepasimestų svarbiausia – vaiko ir visos šeimos laimė ir vienovė.
2011-01-27, Alfa.lt, interviu: Psichologinė bomba – emigrantų palikti vaikai
Tūkstančiai vaikų Lietuvoje kenčia palikti tėvų, kurie užjūriuose bando uždirbti pragyvenimui mirtinai reikalingus pinigus. Paliktųjų skaičius sparčiai auga, specialistai perspėja, kad gniuždančios trumpalaikės pasekmės jau jaučiasi, o kaip atsilieps vaikų psichologinės traumos visuomenei po dešimties ar daugiau metų, apskritai nežinoma.
Tūkstančiai vaikų Lietuvoje kenčia palikti tėvų, kurie užjūriuose bando uždirbti pragyvenimui mirtinai reikalingus pinigus. Paliktųjų skaičius sparčiai auga, specialistai perspėja, kad gniuždančios trumpalaikės pasekmės jau jaučiasi, o kaip atsilieps vaikų psichologinės traumos visuomenei po dešimties ar daugiau metų, apskritai nežinoma.
2010-11-25, Diena.lt, straipsnis: Emigruoti ketinantiems lietuviams - kursai, kaip nepagrobti vaikystės?
Kaip nepagrobti vaikystės? To sostinėje pradėtų seminarų metu mokosi emigruoti besiruošiantys vilniečiai. Jiems ne vis vien, kaip jų vaikai augs be tėvų.
Kaip nepagrobti vaikystės? To sostinėje pradėtų seminarų metu mokosi emigruoti besiruošiantys vilniečiai. Jiems ne vis vien, kaip jų vaikai augs be tėvų.
2010-11-14, Alfa.lt, straipsnis: Susitvarko tik savarankiški emigrantų palikti vaikai
Ką kaltinti dėl emigracijos – Lietuvos valdžią ar globalizaciją? Kol vyksta peštynės šiuo klausimu, apeliacijos į patriotizmą, kalbama, kad valstybei trūksta darbo rankų ir protų, išvykti ketinantiems tėvams ir jų vaikams jau ketinama padėti ir specialiais seminarais. Ar toks pasikeitęs tonas rodo, kad bandoma suprasti, ką jaučia emigruoti ketinančių šeimų nariai?
Ką kaltinti dėl emigracijos – Lietuvos valdžią ar globalizaciją? Kol vyksta peštynės šiuo klausimu, apeliacijos į patriotizmą, kalbama, kad valstybei trūksta darbo rankų ir protų, išvykti ketinantiems tėvams ir jų vaikams jau ketinama padėti ir specialiais seminarais. Ar toks pasikeitęs tonas rodo, kad bandoma suprasti, ką jaučia emigruoti ketinančių šeimų nariai?
2010-11-02, Alfa.lt, pranešimas spaudai: Vilniaus vaikams – pagalba išvengti skaudžių emigracijos padarinių
Spalio-gruodžio mėnesiais Vilniuje vyksta projektas skirtas vaikams, kurių tėvai gyvena užsienyje ar ketina išvykti. Projekte dalyvaujantiems vaikams vyksta šokio ir judesio terapijos užsiėmimai, kuriais siekiama sumažinti vaikų patiriamo streso lygį. Tėvams, kurie ketina išvykti iš Lietuvos, organizuojami seminarai, kurių metu bus padedama jiems geriau suprasti, kas vyksta su jų vaikais išvykstant bei kaip išvengti skaudžių išvykimo padarinių.
Spalio-gruodžio mėnesiais Vilniuje vyksta projektas skirtas vaikams, kurių tėvai gyvena užsienyje ar ketina išvykti. Projekte dalyvaujantiems vaikams vyksta šokio ir judesio terapijos užsiėmimai, kuriais siekiama sumažinti vaikų patiriamo streso lygį. Tėvams, kurie ketina išvykti iš Lietuvos, organizuojami seminarai, kurių metu bus padedama jiems geriau suprasti, kas vyksta su jų vaikais išvykstant bei kaip išvengti skaudžių išvykimo padarinių.
2010-06-27, Lrytas.lt, interviu: Šokanti psichologė I.Truskauskaitė: „Per judesį ateina atsakymai“
Mes dažnai valingai save kankiname. Geriame kavą ir dirbame visą naktį. Užslopiname liūdesį ar pyktį, nes norime gerai atrodyti. Neišreikštos emocijos virsta skauduliais, o tada geriame vaistus nuo skausmo. „Protas išaukštinamas, o kūnas suprantamas kaip indas, reikalingas tik tam, kad būtų kur tą protą laikyti“, – psichologė ir šokėja Inga Truskauskaitė aiškina, kad žmonės nebemoka klausyti kūno signalų.
Gera žinia yra ta, kad viskas veikia abiem kryptimis. Jei mintys nurimsta, atsipalaiduoja kūnas. O jei išmokstame atpalaiduoti kūną, nustoja blaškytis mintys. Būtent to mokosi į I.Truskauskaitės šokio ir judesio terapijos užsiėmimus susirinkę žmonės.
Mes dažnai valingai save kankiname. Geriame kavą ir dirbame visą naktį. Užslopiname liūdesį ar pyktį, nes norime gerai atrodyti. Neišreikštos emocijos virsta skauduliais, o tada geriame vaistus nuo skausmo. „Protas išaukštinamas, o kūnas suprantamas kaip indas, reikalingas tik tam, kad būtų kur tą protą laikyti“, – psichologė ir šokėja Inga Truskauskaitė aiškina, kad žmonės nebemoka klausyti kūno signalų.
Gera žinia yra ta, kad viskas veikia abiem kryptimis. Jei mintys nurimsta, atsipalaiduoja kūnas. O jei išmokstame atpalaiduoti kūną, nustoja blaškytis mintys. Būtent to mokosi į I.Truskauskaitės šokio ir judesio terapijos užsiėmimus susirinkę žmonės.
